„Istorija“. Mokslo darbai. 68 tomas
Sandra GRIGARAVIČIŪTĖ. Robertas Jurgaitis apgynė daktaro disertaciją
Spausdinti

XXI amžiaus pradžia žymi istorikų pradėtais, intensyviai plėtojamais Lietuvos parlamentarizmo ir savivaldos bei XVIII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (toliau – LDK) istorijos  tyrimais: rengiamos konferencijos, ginamos disertacijos, skelbiamos monografijos ir moksliniai straipsniai naujuose periodiniuose mokslo leidiniuose. Svarų indėlį šioje srityje įnešė ir Roberto Jurgaičio disertacija, kuri, kaip sakė prof. E. Aleksandravičius, „turėjo būti parašyta“. Disertacija buvo ginama 2007 m. gruodžio 7 d. Vytauto Didžiojo universiteto Adolfo Šapokos auditorijoje.

 

Roberto Jurgaičio daktaro disertacijos „Vilniaus seimelio veikla 1717–1795 m.“ gynime dalyvavo Istorijos mokslo krypties gynimo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, nariai – prof. habil. dr. Liudas Truska, doc. habil. dr. Jūratė Kiaupienė, dr. Gintautas Sliesoriūnas, dr. Kristina Mačiulytė, oponentės – doc. dr. Nelija Nijolė Asadauskienė ir dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (žr. 1 il.), mokslinis vadovas – prof. dr. Zigmantas Kiaupa (žr. 2 il.). Posėdyje buvo ir Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Vilniaus universiteto dėstytojų, doktorantų ir svečių (žr. 3 il.).

 

 

 

1 il. Iš kairės į dešinę: nariai – prof. habil. dr. Liudas Truska, dr. Gintautas Sliesoriūnas, doc. habil. dr. Jūratė Kiaupienė, dr. Kristina Mačiulytė, Gynimo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, oponentės – dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir doc. dr. Nelija Nijolė Asadauskienė.

 

 

 

2 il. R. Jurgaičio mokslinis vadovas – prof. dr. Zigmantas Kiaupa.

 

Disertantas (žr. 4 il.), pristatydamas savo disertaciją pabrėžė, kad „Lietuvos parlamentarizmo ir savivaldos istorijos tyrimai tampa tarpdisciplininių tyrimų objektu“, o „tyrimų poreikį ir aktualumą liudija [...] didėjantis visuomenės susidomėjimas politinės kultūros bei politinių procesų mechanizmais ir jų ištakomis“. Svarbiausias R. Jurgaičio disertacijos tikslas buvo atskleisti centrinio LDK – Vilniaus seimelio veiklos specifiką (funkcionavimą ir organizacinę veiklą) ir išryškinti sąsajas su centrinėmis Respublikos ir LDK valstybinėmis institucijomis. Po pristatymo R. Jurgaitis atsakė į profesorių – L. Truskos ir E. Aleksandravičiaus klausimus.

 

 

 

3 il. R. Jurgaitis disertacijos gynimo metu.

 

Vadovas prof. Z. Kiaupa, kalbėdamas apie disertantą ir jo disertaciją priminė, kad „tyrimų erdvę R. Jurgaitis pasirinko bendradarbiaudamas su teisės istoriku Vytautu Raudeliūnu ir yra jo mokinys“; pasidžiaugė, kad R. Jurgaičio tyrimas padės užpildyti baltąsias Lietuvos visuomenės istorijos dėmes. Vadovas pabrėžė disertanto indėlį – sukurtą schemą – horizontaliosios ir vertikaliosios valdžių skaidos sankirta seimelių veikloje.

 

Pirmoji oponentė – dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, vertindama R. Jurgaičio darbą, atkreipė dėmesį į tai, kad „seimelių funkcionavimas yra mažai tyrinėta tema“, o disertanto atliktas tyrimas – „gairės tirti parlamentarizmo raidą“. Oponentė pasiūlė vasario mėn. vykusius seimelius pavadinti „grabnyčių“, o ne „tribunoliniais“, kaip tą padarė R. Jurgaitis. Dr. R. Šmigelskytė-Stukienė pagyrė mokslininką už sėkmingai atliktą seimo veiklos rekonstrukciją, tačiau pageidavo „politinio konteksto“. Reikšmingas, jos manymu, yra ir R. Jurgaičio atliktas seimelio personalo sudėties tyrimas. Stiprioji disertacijos pusė – „detaliai, kruopščiai panaudoti dokumentai“, teiksiantys naudą tiriant LDK politinę istoriją.

 

Į oponentės pastabą dėl vasario mėn. vykusių seimelių pavadinimo R. Jurgaitis atsakė, kad „grabnyčių“ seimeliais juos vadinti būtų netikslinga, nes nė vienas seimelis neįvyko per grabnyčias, dažniau – po jų. Todėl būtų linkęs likti prie „tribunolinių“ seimelių pavadinimo, nors buvo kilusi mintis pavadinti juos „prieštribunoliniais“. Disertantas atkreipė oponentės ir gynimo tarybos narių dėmesį, kad aiškinantis sąvokas reikalingas „kompleksinis požiūris, norint įvertinti XVIII a. specifiką“: vieni terminų turiniai egzistuoja XVII a., o kiti – XVIII a. R. Jurgaitis pripažino oponentės pastabos dėl politinio konteksto stygiaus darbe pagrįstumą, nes tai būtų padėję labiau įsigilinti į seimeliuose priimamų sprendimų motyvus, tačiau pridūrė, kad „platūs tyrimo chronologiniai rėmai vertė atsiriboti nuo aplinkybių analizės“.

 

Antroji oponentė atkreipė dėmesį į kompetentingai atliktą tyrimą, disertanto įdirbį, padėjusį pasiekti užsibrėžtą tikslą. Pažymėjo R. Jurgaičio nagrinėjamos temos istoriografijos išmanymą, ir ypač brandų darbo trečiąjį skyrių. Doc. N. Asadauskienė turėjo tik keletą rekomendacinio pobūdžio pastabų. Pirmoji – pageidavimas nurodyti šiandieninius tekste minimų vietovių pavadinimus ir adresus; antroji – kasdienybės epizodus įpinti į bendrą kontekstą. Apibendrindama savo pastabas oponentė konstatavo, kad R. Jurgaičio atliktas tyrimas yra vertingas indėlis į LDK tyrimų istoriją.

 

Atsakydamas į oponentės pastabas ir pageidavimus disertacijos autorius apgailestavo, kad kai kuriais atvejais, deja, neįmanoma lokalizuoti nurodytų tekste pastatų, nes jų jau nebėra.  Dėl pastabos apie kasdienybės epizodų integravimą į tekstą R. Jurgaitis atsakė, kad „būtų galima išplėsti socialinį kontekstą, bet tai jau būtų nauja tyrimų kryptis“.

 

Gynimo tarybos narė doc. habil. dr. Jūratė Kiaupienė konstatavo, kad darbas novatoriškas, nagrinėjama tema moksliškai aktuali, gerai apgalvota tyrimo strategija, atlikta personalijų ir statistinė seimelių veiklos analizė, informatyvus prozopografinis tyrimas. R. Jurgaičio darbo naujumas slypi parodytoje ATR ir LDK institucijų sąveikoje, o dalykinis naujumas – sąsajose su savivalda, kur matoma akivaizdi bajorų raiška. Docentės teigimu, tai rodo, kad LDK greta miestų savivaldos buvo ir savitas bajorų savivaldos fenomenas. Doc. J. Kiaupienė pažymėjo, kad R. Jurgaitis atsisakė politinių institucijų analizės, per mažai akcentavo Vilniaus kaip sostinės vaidmenį. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad disertacija galės būti naudojama istorijos bakalauro studijoms, nes „istoriografijos klasika paseno, o reikia modernios kalbėsenos“. J. Kiaupienė pateikė pastabą dėl termino „klieteliniai“, manydama, kad terminą reiktų konstruoti žodžio „klientas“ pagrindu (turėtų būti „klientiniai“). Docentės manymu, disertantą R. Jurgaitį galima būtų pastatyti greta tokių lenkų istorikų kaip A. Rachuba ir kt.

 

Gynimo tarybos narė dr. Kristina Mačiulytė gyrė disertantą už išsamią surinktos faktografijos, Lietuvos ir Lenkijos istoriografijos analizę, plačiai panaudotus šaltinius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, argumentuotą darbe vartojamų sąvokų išaiškinimą. Pastabą turėjo dėl netiksliai išverstos lotyniškos citatos ir keleto terminų.

 

Dr. Gintautas Sliesoriūnas, kalbėdamas apie R. Jurgaičio disertaciją pabrėžė, kad jos originalumas slypi atskleistoje dviguboje seimelių prigimtyje, atkreipė dėmesį į disertanto reprezentatyvias išvadas. Gynimo tarybos nario manymu, R. Jurgaitis savo atliktu tyrimu „papildė žinias apie Vilniaus pilių komplekso istoriją“, „įvedė naujus šaltinius į mokslinę apyvartą“. Dr. G. Sliesoriūnas pastebėjo, kad pasirinkta tyrimo pradžios „1717 metų data pagrįsta, bet netenkina motyvacijos argumentai“. Jo manymu, reikėjo atsižvelgti į „coequatio iurium“. Taip pat išreiškė pastebėjimą, kad seimelių sesijos buvo identifikuotos remiantis tik su seimeliais susijusiais šaltiniais, o „reikėjo panaudoti ir netiesioginius šaltinius“ (pvz., lenkų sudarytus Vilniaus vaivadijos pareigūnų sąrašus). Reziumuodamas savo pastebėjimus Gynimo tarybos narys konstatavo, kad R. Jurgaičio disertacija yra svarus naujas žodis istorijos moksle, svarbus LDK tyrimams, ir kad būtina parengti monografiją, kuri „turės išliekamąją vertę“, nes neabejoja disertanto „darbo svarba ir moksliniu brandumu“.

 

Profesorius habil. dr. Liudas Truska įvertino R. Jurgaičio surinktą labai solidžią šaltinių bazę, puikų istoriografijos išmanymą, kruopščiai pateiktą darbą ir konstatavo, kad disertantas yra „brandus tyrinėtojas“, vertas humanitarinių mokslų daktaro laipsnio. Profesorius habil. dr. E. Aleksandravičius apie R. Jurgaičio disertaciją atsiliepimą pradėjo taip: „geriausia pozityvistine tradicija parašytas darbas“, kuriuo „galima bus remtis ilgai“. Profesorius išsakė ir keletą pastebėjimų: vienas jų, – kad tarpdisciplininiam darbui „trūko tikro tarpdiscipliniškumo“, ir antrasis – dėl termino „Panie Kochanku*“ vertimo. Galiausiai prof. E. Aleksandravičius konstatavo, kad R. Jurgaičio disertacija yra „absoliučiai naudingas darbas“.

 

Atsakydamas į prof. E. Aleksandravičiaus pastabą dėl darbo tarpdiscipliniškumo trūkumo, disertantas teigė kad nors tarpdiscipliniškumo ir yra nedaug, darbe esama daug teisės istorijos dalykų. Dr. G. Sliesoriūnui disertantas pateikė paaiškinimą dėl pasirinktų darbo chronologinių ribų ir periodizacijos. R. Jurgaitis teigė, kad neatsižvelgė į „coequatio iurium“, nes istoriografijoje jis neakcentuojamas parlamentarizmo tyrimų kontekste, todėl ir liko jo nepastebėtas. Į pastabą dėl seimelių chronologijos disertantas atsakė, kad Lietuvoje kol kas nėra seimų chronologijai skirtų tyrimų, o esantys lenkų istorikų tyrimai seni (50 metų senumo), todėl chronologiją reikia tikslinti (to nedarė taupydamas laiką ir vietą). R. Jurgaičio manymu, seimų sesijų turėjo būti daugiau, nei jo nurodyta, tačiau, vadovaudamasis teisės istorikų tradicija, jų nenurodė, nes trūko įrodymų, kad jie vyko. Dr. K. Mačiulytei į pastabas dėl terminų disertantas atsakė, kad jie įvairuoja dėl nevienalaikio teksto rašymo ir pažadėjo ateityje parengti išsamią rodyklę; pridūrė, kad tekste „asesoriai“ ir „cenzoriai“ yra vartojami kaip sinonimai. Dėkodamas už konstruktyvias pastabas prof. J. Kiaupienei, R. Jurgaitis paaiškino, kad Vilniui kaip sostinei buvo skirta per mažai dėmesio, nes rėmėsi istoriografijoje pripažintais autoritetais (prof. A. Tyla ir kt.), be to, pažymėjo, kad sostinės statusas XVI a. ir XVIII a. kito. Profesoriui L. Truskai padėkojo už puikų darbo įvertinimą.

 

Pasitarusi disertacijos gynimo taryba vienbalsiai nusprendė R. Jurgaičiui už disertaciją „Vilniaus seimelio veikla 1717-1795 m.“ suteikti humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Gavęs progą tarti baigiamąjį žodį disertantas nuoširdžiai dėkojo gynimo tarybos nariams ir oponentėms už išsamias pastabas, savo pirmųjų darbų vadovui a. a. V. Raudeliūnui, profesoriui, A. Tylai, disertacijos vadovui prof. Z. Kiaupai už „paramą ir kompetentingą vadovavimą“, Istorijos katedros vedėjui doc. dr. P. Janauskui už „jaukią darbinę atmosferą“, taip pat savo šeimai ir visiems kolegoms iš VPU, atvykusiems jo palaikyti.

 

 

 

4 il. Kolegos iš Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto sveikina humanitarinių mokslų daktaru tapusį R. Jurgaitį.

 

VPU Istorijos fakulteto kolegos sveikina R. Jurgaitį apgynus daktaro disertaciją (žr. 5 il.) ir laukia disertacijos pagrindu parengtos monografijos.

 

Sandra GRIGARAVIČIŪTĖ



* Vilniaus vaivados Karolio Stanislovo Radvilos pravardis.