„Istorija“. Mokslo darbai. 68 tomas
Edvardas KRIŠČIŪNAS. Profesorės Jūratės Baranovos habilitacija
Spausdinti

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete 2007 m. spalio 28 d. vyko habilitacijos procedūra, kurioje buvusi VPU Istorijos fakulteto profesorė Jūratė Baranova pristatė mokslinių darbų visumą ir savo pagrindinę monografiją: „I. Kantas ir XX a. moralės filosofija“.

 

 

 

1 il. Žodis suteiktas prof. J. Baranovai

 

Habilitacijos komisijai pirmininkavo prof. A. Šliogeris, nariai: prof. A. Andrijauskas, prof. Br. Genzelis, prof. Br. Kuzmickas, prof. Z. Norkus, prof. R. Plečkaitis, prof. R. Šerpetytė.

 

 

 

2 il. Habilitacijos komisija atidžiai klausosi prof. J. Baranovos

 

Jūratė Baranova savo monografijoje pateikė Imanuelio Kanto dorovės metafizikos esminius bruožus, parodė, kad atvira ir visuomeniškai orientuota I. Kanto dorovės filosofija paskatino XX a. Europos tautų mąstytojus tęsti ir kritikuoti Karaliaučiaus filosofo idėjas. Autorė išskyrė dvi XX a. Vakarų moralės filosofų grupes: vieni žavėjosi I. Kantu ir naudojosi pastarojo mąstytojo idėjomis kurdami savo dorovės filosofines teorijas, kiti – atvirkščiai, kritikavo I. Kanto dorovės metafiziką. Prof. J. Baranova vertino ir interpretavo, kiek yra pagrįsti ar nepagrįsti postmodernistinių moralės filosofų  priekaištai I. Kantui.

 

Prof. A. Andrijauskas palankiai įvertino jos filosofinę erudiciją, brandų filosofinį mąstymą. Habilitantė išsamiai išnagrinėjo Imanuelio Kanto bei XX a. filosofinius tekstus. Autorei būdingas platus kultūrologinis bei antropologinis požiūris analizuojant pasirinktus mąstytojus. J. Baranova turi savitą subtilų filosofavimo stilių, kurį ištobulino daugelyje eseistinių straipsnių. Vienas svarbiausių knygos privalumų –  I. Kanto ir jo pasekėjų bei kritikų pateikta lyginamoji analizė. Autorė tiksliai pastebėjo I. Kanto filosofinio mąstymo atvirumą, kuris įkvėpė kitus mąstytojus priimti arba kritiškai interpretuoti I. Kanto idėjas. J. Baranova yra brandi filosofė. Ir paveikta postmodernistinės XX a. filosofijos, ji išlaikė savo asmeninę poziciją.

 

Prof. B. Genzelis labiau pabrėžė I. Kanto dorovės filosofijos populiarumą daugelyje Europos šalių ir pasidžiaugė, kad Kanto idėjos gyvos. Tai įrodė nauja J. Baranovos knyga.

 

Prof. B. Kuzmickas ramiu akademišku stiliumi įvertino J. Baranovos monografiją kaip labai turiningą ir įdomią. Svarbus knygos kūrybinis momentas, nes joje lyginami labai įvairūs mąstytojai. Autorė atskleidė I. Kanto dorovės filosofijos centriškumą, parodė savo santykį su Kanto metafizika. Veikale giliai ir tiksliai analizuojama, kaip I. Kanto filosofija tapo XX a. moralės filosofų mąstymo atramos tašku. Pateikiami ir individualūs XX a. mąstytojų bruožai (ir kantininkų, ir antikantininkų).

 

Prof. Z. Norkus blykstelėjo savąja filosofine ironija ir sąmoju. Jis šmaikščiai aptarė J. Baranovos knygos originalias filosofines įžvalgas, jos mąstymo metodiškumą ir gilų analitinį protavimą. Jo įsitikinimu, J. Baranovos knyga apvainikuoja 10-ies jos kūrybinio  darbo metų triūsą.

 

Prof. R. Plečkaitis su jam būdinga filosofine išmintimi vertino savo buvusios disertantės J. Baranovos naujausią monografiją. Profesorius argumentuotai atskleidė, kiek pačios knygos turinys yra solidus ir reikšmingas, ypač šiuolaikiname pasauly. Parašyti tokį veikalą reikėjo milžiniško apsiskaitymo ir darbo. Tai įrodo, kad autorė neieško lengvų kelių. J. Baranova savitai pateikė XX a. moralės filosofijos panoramą ir tai neabejotinas mokslinis naujumas. Profesorius pateikė ir kritinių pastabų dėl netikslaus sąvokų vartojimo. Įdomu pažymėti, kad baigiamajame žodyje J. Baranova labiausiai dėkojo prof. R. Plečkaičiui.

 

Prof. R. Šerpetytė apibūdino savo kolegę J. Baranovą kaip reto produktyvumo filosofę, vieną iš tų, kuri kuria filosofinį klimatą Lietuvoje. Tokios apimties filosofinio darbo apie XX a. moralės filosofiją nėra buvę Lietuvoje. R. Šerpetytė ypač vertina tai, kad knygoje labai gyvai ir intriguojančiai pateiktos filosofų Vėberio ir Levino I. Kanto interpretacijos.

 

Prof. A. Šliogeris pažymėjo, kad autorei pavyko sukurti vientisą ir organišką filosofinį veikalą.

 

Visi komisijos nariai palankiai įvertino J. Baranovos monografiją. „Istorijos“ redkolegija nuoširdžiai sveikina žurnalo autorę, profesorę Jūratę Baranovą, sėkmingai atlikusią habilitacijos procedūrą.

  

Edvardas KRIŠČIŪNAS