„Istorija“. Mokslo darbai. 68 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

Eugenijus Jovaiša skelbia IV a. pabaigos – V a. pirmos pusės skalvių bendruomenės Vėluikių (Tauragės r.) plokštinio kapinyno tyrinėjimų medžiagą. Ji reikšminga dėl dviejų priežasčių: pirma, patikslina rytinę skalvių etnoso ribą ir, antra, liudija apie karinio elito sluoksnį skalvių visuomenėje. Žurnalo kompaktinio disko versijoje skaitytojas ras video filmą apie Vėluikių kapinyno tyrinėjimus su autentiška tyrinėjimų metu nufilmuota medžiaga bei antropologo prof. Rimanto Jankausko ir autoriaus komentarus.

 

DĖMESIO: Elektroninėje žurnalo versijoje yra įdėtas DVD formato video filmas, kurį galima žiūrėti naudojant buitinį DVD grotuvą. Kompiuterinės peržiūros metu skaitytojas ras įprastinę „Istorijos“ aplinką. Čia yra pilna Vėluikių tyrinėjimų ataskaita, radinių galerija, o atskiruose kataloguose – įvairiausia papildoma medžiaga.

 

Rūstis Kamuntavičius apžvelgia informaciją apie Kauną ir kitus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestus XVII a. Europos kosmografijose, keliautojų atsiminimuose ir populiariame prancūziškame laikraštyje „La Gazette“. Autorius paaiškina, kodėl „La Gazette“ straipsnių autoriai Kauną vadino „Kijevu Žemaitijoje“.

Linas Kvizikevičius ir Saulius Sarcevičius straipsnyje „Pinigų cirkuliacijos Lietuvoje bruožai 1915–1919 m.“ įrodo, kad Lietuvoje nuo 1919 m. pradžios iki balandžio mėn. pabaigos susiformavo dvi skirtingos pinigų apyvartos zonos: masinė menkaverčių rusiškų ir bolševikinių piniginių vienetų ir surogatų cirkuliacija (Lietbele) ir mišri vokiškų, carinių bei vietinės emisijos (Lietuvos Respublikoje) pinigų cirkuliacija. Autoriai pristato 2004 m. Vilniuje aptiktą 1919 m. paslėptą lobį, nagrinėja jo kilmę.

Artūras Svarauskas ir Mindaugas Tamošaitis atskleidžia, kaip XX a. 4-ame dešimtmetyje iškilusi Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos jaunoji karta, veikiama tarptautinės radikalizmo „mados“, ieškojo valstybės valdymo pavyzdžių Rytuose (kairioji) ir Vakaruose (dešinioji).

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė atliktu tyrimu įrodo, kad Filharmonijos administracija nacių okupacijos metais sugebėjo išsaugoti, sutelkti menininkų pajėgas ir sėkmingai administruoti net tris stambius kolektyvus: simfoninį orkestrą, mišrų chorą ir liaudies ansamblį. Autorė daro prielaidą, kad jei vokiečių karinė valdžia nebūtų uždariusi meno kultūros institucijų, profesionaliai administruojama Filharmonijos opera Vilniuje galėjo įsitvirtinti kaip stabili Operos ir baleto teatro trupė.

 

Leidinyje yra dvi recenzijos. Abi jos skirtos 2007 m. išleistoms mokslo monografijoms. A. Gaigalaitė recenzijoje vertina V. Selenio monografiją „Lietuvos istorikų bendrija 1918–1944 metais: kolektyvinės biografijos tyrimas“, pabrėždama jos aktualumą ir originalumą. Recenzentės manymu, pirmą kartą lietuvių istoriografijoje aprašyta atkurtos Lietuvos valstybės mokslo ir mokymo įstaigose susiformavusi profesionali istorikų bendrija, atskleistos istorikų lietuvių ir Lietuvoje dirbusių bei gyvenusių kitataučių istorikų gyvavimo ir veiklos aplinkybės, jų išsilavinimas ir mentalitetas. V. Selenis, vertina R. Juzefovičiaus monografiją „Lietuvos humanitarų mokslo organizacijos (1918−1940)“. Jo manymu, R. Juzefovičiaus knyga „verta didelio ne tik mokslininkų humanitarų, bet ir tiksliųjų mokslų atstovų, o ypač − visuomenės dėmesio“ ir išsiskiria „nauja interpretacija“, pateikiant „žinias apie Nepriklausomos Lietuvos humanitarų mokslo, visuomenines ir valstybines organizacijas“.

 

Kronikoje Rimantas Balsys pristato Klaipėdos universiteto leidinį, skirtą humanitariniams mokslams RES HUMANITARINE, Edvardas Kriščiūnas aptaria Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete 2007 m. spalio 28 d. įvykusią prof. J. Baranovos habilitacijos procedūrą, Sandra Grigaravičiūtė aprašo Vytauto Didžiojo universitete 2007 m. gruodžio 7 d. vykusį R. Jurgaičio disertacijos „Vilniaus seimelio veikla 1717–1795 m.“ gynimą, Domininkas Burba – VDU Katalikų teologijos fakultete vykusią konferenciją „Tautinės mažumos Lietuvoje: dialogo paieškos“.

 

Sandra Grigaravičiūtė